Prieš dešimtmetį, 2009-aisiais, automobilį įsigijo kas vienuoliktas lietuvis, tuo metu pernai – kas šeštas. Tai reiškia, kad automobilių pirkimo/pardavimo sandorių skaičius priartėjo prie pusės milijono.
„Autoplius.lt“ duomenimis, per praėjusius 2018-uosius Lietuvoje įvyko daugiau nei 461 tūkst. automobilių sandorių. Puikūs rezultatai buvo užfiksuoti ir naujų automobilių rinkoje.
„Pernai buvo parduota net 36 tūkst. naujų automobilių – beveik ketvirtadaliu daugiau nei 2017-aisiais. Tokio augimo tendencijos tęsiasi jau ne pirmus metus.
Nors dėl rudenį įsigaliojusių naujų WLTP taršos emisijų nustatymo metodika truputį pristabdė kai kurių prekybininkų dinamiką, tačiau nepaisant to drąsiai galima teigti, kad 2018-ieji buvo patys sėkmingiausi naujų automobilių pardavėjams“, – pastebi „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Neskaitant reeksporto statistikos, patys populiariausi Lietuvoje buvo „Toyota“ automobiliai. Jų parduota 4,9 tūkst. Antroje vietoje „Volkswagen“ – 4,1 tūkst. automobilių.
M. Buzelis pastebi, kad beveik trečdalis naujų registruotų automobilių buvo arba dar bus reeksportuoti. Neabejotinas lyderis šiuo atveju yra „Fiat“.
Naudotų automobilių rinka
Vidinėje rinkoje įvyko 265 tūkst. Lietuvoje jau registruotų naudotų automobilių pirkimo/pardavimo sandorių. Tai vos 1 proc. daugiau nei pernai. Tačiau įdomus kitas skaičius – importuotų naudotų automobilių iš užsienio registracija.
„Fiksavome, kad per 2018-uosius metus į Lietuvą nuolatinei registracijai buvo įvežta dvigubai daugiau automobilių, nei į Latviją ar Estiją kartu sudėjus. Tokių sandorių skaičius padidėjo dešimtadaliu ir pasiekė daugiau nei 160 tūkst. Tačiau įdomiausia, kad per paskutinį praėjusių metų ketvirtį padaugėjo 1–5 metų amžiaus grupės įvežtų automobilių srautas“, – akcentuoja M. Buzelis.
Naujesnių automobilių registracija darė įtaką ir vidutinei naudoto automobilio kaina. Tai yra, jei 2017-aisiais paskutinį ketvirtį vidutinė naudoto automobilio kaina buvo 3,7 tūkst. eurų, tai 2018-aisiais kaina padidėjo 15 proc., iki 4,2 tūkst. eurų.
Visgi, nepaisant to, naudotų automobilių rinkoje vis dar dominuoja 11–15 metų amžiaus grupei priklausančios transporto priemonės. Tai sudarė net 46 proc. visų importuotų naudotų automobilių dalį, o beveik 3 iš 4 tokių automobilių buvo su dyzeliniais varikliais.
Paskutinį 2018-ųjų ketvirtį populiariausių naudotų automobilių penketukas atrodo taip: pirmoje vietoje „Volkswagen“ (7,2 tūkt), antroje BMW (4,6 tūkst.), trečioje „Opel“ (4,4 tūkst.), ketvirtoje „Audi“ (4,3 tūkst.), o penktoje „Toyota“ (2,9 tūkst.).
Apskritai iš visų į Lietuvą importuotų naudotų automobilių net 72 proc. buvo su dyzeliniais varikliais, beveik 23 proc. varomi benzinu ir beveik 5 proc. kurie varomi alternatyviais degalais, pavyzdžiui, elektra.
2019-ieji gali būti permainingi
M. Buzelis mano, kad šie metai gali būti permainingi ir tam įtaką gali daryti Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai. Tai siejama su tuo, kad permainų gali įvykti ir vyriausybėje, todėl yra tikimybė, kad atsiras taršos mokesčiai.
„Galimas taršos mokesčio įvedimas stipriai paveiktų Lietuvos naudotų automobilių rinką. Dešimtys tūkstančių senų automobilių taptų nebepageidaujami bei stipriai atpigtų. Tik tinkamai sustyguoti procesai bei kruopščiai sumodeliuota taršos mokesčio schema ne tik pravalytų šalies automobilių parką, bet ir sudarytų geresnias sąlygas įsigyti mažiau teršiančius automobilius.
Tai būtų nepopuliarus sprendimas, tačiau, kaip rodo užsienio praktika, be papildomo reguliavimo Lietuva gali užstrigti Vakarų Europos valytojo vaidmenyje“, – teigia M. Buzelis.
Lrt.lt
